pramergti

pramer̃gti intr. Prn, Skr, Brt, pramérgti [K]; MŽ, N netekti mergystės, netekėjusiai susilaukti vaiko: Jijė pramer̃gusi jau, ne merga, ale šluota J. Ne viena pramer̃go vyrus gaudydamasi Vlkv. \ mergti; pramergti